Nors tą pačią aplinkos temperatūrą visi toleruoja skirtingai, o individualus diskomforto jutimo slenkstis skiriasi, tačiau didesnę nei 30 °C temperatūrą dauguma žmonių toleruoja sunkiai.
Karštis ypač pavojingas sveikiems vyresnio amžiaus asmenims (per 65 m.), kūdikiams, mažiems vaikams (iki 4 m.), nėščioms moterims, ligoniams, karščiuojantiems, žmonėms dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, nutukimu, kvėpavimo takų, psichikos, skydliaukės ligomis.
Karštą dieną išsiplečia poodžio ir odos kraujagyslės, taip giliųjų organizmo sistemų šiluma perduodama odai. Sustiprėjus prakaitavimui, garuodamas prakaitas atiduoda karštį nuo odos aplinkai – organizmas aušta. Tai – aktyvus termoreguliacijos procesas, kurio metu apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema. Šiluma tiesiogiai plečia kraujagysles, didėja kraujo tūris esantis kraujagyslėse, kas kai kuriems pacientams gali būti žalinga. Tęsiantis prakaitavimui, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, su prakaitu išsiskiria mikroelementai (kalis, magnis, natris ir kt.), vanduo, todėl gali sumažėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas ir kvėpavimas, kraujagyslėse formuotis krešuliai – didėja miokardo infarkto ir insulto tikimybė, perkaitus gali varginti pykinimas ar vėmimas, nuovargis, galvos skausmas, orientacijos sutrikimas ir raumenų mėšlungiai.
Jei pasijutus blogai vėsi patalpa ir šalti gėrimai būklės nepagerina – būtina kreiptis į gydytoją.