0-3 metų amžiaus vaikų burnos ir dantų priežiūros rekomendacijos

• Dantų dygimas. Pirmieji pieniniai dantys išdygsta apie 6 gyvenimo mėnesį, o visi pieniniai dantys turi išdygti iki 3 metų amžiaus. Dantų dygimo požymiai: paburkusios dantenos, padidėjęs seilėtekis, vaiko dirglumas, daiktų ar pirštų kišimas į burną. Rekomenduojama masažuoti dantenas marlės tvarsteliu arba naudoti kramtuką. Šaltis padeda slopinti skausmą, tad marlės gabalėlį arba kramtuką galima pašaldyti.
• Vaikas gimė su išdygusiu dantuku? Kartais vaikui gimus gali būti jau išdygęs dantukas. Tai vadinama nataliniu dantimi (jeigu išdygsta 30 dienų po gimimo – neonataliniu dantimi). Dažniausiai mažyliai greitai prisitaiko ir dantukas nesukelia diskomforto, tačiau jeigu toks dantis trukdo maitinimui arba sukelia traumines opas vaiko burnoje, jis turėtų būti šalinamas.
• Dantų valymas. Išdygus pirmiesiems pieniniams dantukams būtina juos kruopščiai prižiūrėti. Pirmaisiais gyvenimo metais rekomenduojama apnašas valyti sudrėkintos marlės tvarsteliu arba, jeigu tėvams patogiau, minkštu dantų šepetėliu. Vėliau vaikai gali patys pradėti mokytis valyti dantukus šepetėliu, tačiau iki 6-7 metų amžiaus vaikams dantis privalo išvalyti tėvai.
• Dantų pasta. Iki 3 metų amžiaus vaikams rekomenduojama dantų pasta su 500 ppm fluoridų. Dantų pasta tik suvilgomi šepetėlio šerelių galiukai. Jei vaikas turi ėduonies pažeidimų, turi negalią ar bendros sveikatos sutrikimų, gydytojas-odontologas gali rekomenduoti dantų pastą su 1000 ppm fluoridų.
• „Buteliuko ėduonis“. Tai greitai progresuojantis pieninių dantų ėduonis. Jis pasireiškia, kai vaikas dažnai migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką. Norint išvengti „buteliuko ėduonies“, prieš miegą išvalius dantis reiktų nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį).
• Žalingi įpročiai. Kvėpavimas pro burną, infantilus rijimas (liežuvio iškišimas rijimo metu), piršto ar čiulptuko čiulpimas gali lemti sąkandžio bei veido formavimosi pakitimus. Jeigu įpročiai yra pašalinami iki 4 metų amžiaus, šie pakitimai gali atsistatyti savaime. Pastebėjus žalingus įpročius, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją-odontologą.

Pienligė ir herpetinis stomatitas. Tai vienos iš dažniausių vaikų burnos ligų. Dažniau yra linkę sirgti silpno imuniteto vaikai, taip pat vartojant antibiotikus, hormoninius preparatus. Sergant pienlige burnoje atsiranda baltu apnašu padengti bėrimai, o  sergant stomatitu – pūslelės, kurioms pratrūkus lieka opelės. Vaikas būna irzlus, suprastėja miegas ir apetitas, gali karščiuoti. Pastebėjus burnos gleivinės pakitimus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją-odontologą.