Ką daryti įgėlus bitei, vapsvai ar širšei?

Vasarą daug laiko praleidžiame gamtoje – soduose ir sodybose, prie vandens telkinių, parkuose ir miškuose. Čia pilna mažų sutvėrimų, galinčių pridaryti didelių rūpesčių. Vabzdžių įgėlimai dažniausiai būna skausmingi, o reakcija į įuos gali būti dvejopa – normali arba alerginė. Daugumai žmonių, įgėlus vabzdžiui, pasireiškia tik vietinės odos reakcijos – skausmas, patinimas ir paraudimas. Tačiau 2–3 proc. žmonių yra alergiški vabzdžių nuodams – jiems pasireiškia alerginės reakcijos, o sunkiausiais atvejais ištinka anafilaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis net mirtimi. Todėl, įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcija, ir kaip ji progresuoja.

• Stiprus, aštrus skausmas įgėlimo vietoje;
• Bitės įkandimo vietoje likęs geluonis (širšės ir kamanės geluonies nepalieka);
• Įgeltos vietos paraudimas, patinimas;
• Odos niežėjimas;
• Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis ir kt.

• Skubiai pašalinkite bitės geluonį, nes iš jo dar kurį laiką sunkiasi nuodai. Geluonį traukite atsargiai, nespausdami pirštais ar pincetu (suspaudus geluonį, į organizmą gali patekti dar daugiau nuodų), bet nubraukdami plastikine kortele ar bukuoju peilio geležtės kraštu.
• Nuo įgeltos galūnės numaukite žiedus, nusekite laikrodžius, apyrankes ar kitus papuošalus.
• Įkandimo vietą šaldykite vandeniu arba ant jos uždėkite šaltą ledo kompresą (tiks ir šaldiklyje sušaldyti maisto produktai), kurį laikykite mažiausiai 10 minučių.
• Įgeltą ranką ar koją pakelkite – sumažės tinimas, jo sukeltas tempimas, skausmas.
• Nukentėjusiajam duokite išgerti antialerginių (antihistamininių) vaistų.
• Jei nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino (pvz., automatinį švirkštą „EpiPen“), padėkite jam susišvirkšti į šlaunies ar peties raumenis.
• Jei patinimas plinta ar sunkėja simptomai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą tel. 112 arba patys skubiai vežkite į artimiausią ligoninę.
• Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas įgėlimas į gomurį ar liežuvio šaknį. Kol neprasidėjo tinimas ir nesutriko rijimo funkcija, reikia išgerti antihistamininių vaistų ir kreiptis pagalbos į medikus.

Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, sutrikdanti viso organizmo veiklą ir kelianti pavojų gyvybei. Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išskiriamos cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali sutinti liežuvis ir gerklė, todėl padidėja deguonies trūkumo rizika, žmogus neretai praranda sąmonę. Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, pradeda mušti karštis, atsiranda nerimas, ima niežėti padus, delnus, viso kūno odą. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po vabzdžio įgėlimo, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas).

Ištikus anafilaksiniam šokui, brangi tampa kiekviena sekundė. Skubiai kvieskite greitąją pagalbą tel. 112 arba patys kuo greičiau nugabenkite nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę. Kol lauksite medikų, stebėkite nukentėjusįjį ir įvertinkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius.

• Stenkitės nuraminti nukentėjusįjį.
• Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti: jeigu žmogus dūsta, pasodinkite, kad būtų lengviau kvėpuoti; jeigu jis jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ant nugaros, galvą pasukite į šoną, pakelkite kojas;
• Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, nedelsiant atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai).
• Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis reikia sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Jei nepakilo arterinis kraujo spaudimas, būtina kartoti adrenalino injekcijas kas 10-15 min.

• Užpuolus širšei ar bitei, elkitės ramiai, nepanikuokite. Išsigandus, organizme išskiria medžiagos, kurios vabzdį dar labiau traukia.
• Nemosikuokite rankomis, nesistenkite vabzdžio priploti. Staigūs judesiai užpuolikes erzina, o užmušto vabzdžio kvapas išprovokuoja kovoti kitas gentaines.
• Širšės ir bitės gelia gindamos savo namus arba kai yra pagautos ar prispaustos. Niekada nesistenkite su jomis kovoti netoli avilio ar lizdo; vaikščiodami basomis po žolę, saugokitės, kad neužmintumėte.
• Nepatartina vaikštinėti ten, kur karpomos gyvatvorės, pjaunama žolė, stovi aviliai (ypač toje zonoje, kuria bitės artėja prie avilio lakos ir iš jo išskrenda).
• Vaikams neleiskite žaisti šalia šiukšlių dėžių, lauko virtuvių, nes gendančių vaisių, uogų bei maisto kvapai vilioja vabzdžius.
• Būnant gamtoje nereikėtų kvėpintis kvepalais, naudoti stipriai kvepiančių higienos priemonių, nevalgyti saldžių maisto produktų, pritraukiančių vabzdžius – pvz., ledų, gaiviųjų gėrimų.
• Širšės vengia acto ir svogūnų kvapo, tad pietaujant lauke, ant stalo rekomenduojama padėti kelias lėkštutes su pakaitintu actu, keptais ar virtais svogūnais.
• Širšės pirmiausiai puola tamsias ir blizgančias vietas, todėl geriausia vilkėti baltos, pilkos, žalios spalvų drabužiais.