Depresija: ką daryti, kad saulė nušvistų, kai dangus griūva

Dėl ilgai trunkančios pandemijos ir jos sukeltų gyvenimo būdo pokyčių, daugėja depresinių susirgimų. Apie tai, kas yra depresija ir dėl ko ji mus užklumpa ir kaip iš viso to išsivaduoti, pasakoja VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Virginija Karalienė.

Kūno ir sielos liga

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Sukelti ją, pasak gydytojos psichiatrės, gali staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai. Tai gali būti išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl to, kad žmogaus išvaizda neatitinkanti nusistovėjusio „madingo“ modelio. Jos priežastimi gali būti ir sunkumai, patiriami prisitaikant darbe ar mokymo įstaigoje bei kitos priežastys. Jeigu nepavyksta ko nors pasiekti, gali apimti nusivylimas, žmogui tampa sunkiau tvarkytis su kilusiais sunkumais. Visa tai bet kurio amžiaus, bet kurios socialinės grupės asmenį gali nuvesti link depresijos.

„Depresiją gali sukelti ir sunkios psichologinės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga. Depresijos priežastis gali būti ir patiriamas stresas – stiprus ir staigus arba ne toks intensyvus ir netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu” ir tada net patys nebepastebi, kad nuolat išgyvena stresą keliančias situacijas”, – aiškina Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja.

Kartais gali atrodyti, kad depresija kyla be jokios akivaizdžios priežasties, bet ji yra, tik anot V. Karalienės, slypi kur kas giliau: „Tai gali būti paveldimumas, lytis, amžius ir su juo susiję pokyčiai organizme, sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse. Be to, ją gali sukelti intensyvus hormonų persitvarkymas organizme paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu. Jei sergančių depresija yra tarp paciento giminių, depresija jam gali prasidėti jaunystėje. Neretai pasitaiko, kad praeityje toks žmogus yra išgyvenęs ir priešingų depresijai epizodų, kai jį buvo apėmusi liguistai pakili nuotaika, perdėtas aktyvumas“.

Depresija gali kilti ir dėl fizinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, po patirto širdies infarkto, smegenų insulto. Ją gali sukelti piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu bei kai kurie vaistai, o sergant tam tikromis psichikos ligomis, depresija yra vienas iš to psichikos sutrikimo simptomų. „Kartais depresija ištinka ir tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Manoma, kad jai atsirasti įtakos turi cirkadinių ritmų sutrikimas. Tai organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai, kuriuos reguliuoja vadinamasis „biologinis laikrodis“, priklausantis nuo šviesos ir tamsos pokyčių aplinkoje. Mokslininkai jau atrado 10 genų, atsakingų už cirkadinių ritmų veiklą ”, – aiškina gydytoja psichiatrė.

Kaip atpažinti depresiją?

Depresijos požymių yra daug ir įvairių, todėl gydytoja pataria atkreipti dėmesį į kai kuriuos specifinius dalykus. „Depresiją galima įtarti, jei atsiranda liūdesys, nusivylimas, neviltis, prislėgta nuotaika, „tuštumos jausmas“, neaiškus ilgesys, dirglumas, itin jautriai reaguojama į emocinę įtampą keliančias situacijas. Taip pat ją galima įtarti, kai žmogaus nedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai ir t.t.), jis jaučia nuolatinį nuovargį, „nekyla rankos“ jokiai veiklai ir net sunku prisiversti ką nors pradėti. Sergantys depresija dažnai save nuvertina, juos kamuoja didžiulė įtampa, kaltės ir baimės jausmas, nerimas, jie jaučiasi nereikalingi, o ateitį piešia pesimistinėmis spalvomis. Be to, jiems labai sunku susikaupti, sutelkti mintis, priimti paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą”, – vardija ji ir priduria, kad sunkesniais atvejais sergantiems depresija dažnai atrodo, kad geriausia išeitimi gali būti pasitraukimas iš gyvenimo.

Pasak gydytojos, visa tai gali lydėti įvairūs fiziniai sutrikimai, kurių priežastys nepaaiškėja ir išsamiai ištyrus pacientą. Dažniausiai tampa sunku užmigti, nakties miegas negilus, pabundama per anksti, sumažėja arba padidėja apetitas ir keičiasi svoris. Be to, neretai tokie pacientai skundžiasi skausmais krūtinės plote, virškinamojo trakto sutrikimais, sutrinka lytinis gyvenimas.

„Suklusti ir kreiptis į specialistą pagalbos reikia, jei įprastai bendraujantis, gyvenimu besidžiaugiantis, turintis planų žmogus pradeda vengti bendravimo – tarsi „užsidaro tarp keturių sienų“, siekdamas „atsijungti“ pradeda svaigintis alkoholiu ar narkotikais, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites“, – pataria V.Karalienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ankstyvas ligos gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą bei sumažinti jos pasikartojimo tikimybę. Kita vertus, negydant depresijos didėja savižudybės rizika. Todėl, pasakoja V.Karalienė, svarbu laiku susirūpinti. Tuo tikslu nuolat vykdoma prevencinė veikla ir įvairios iniciatyvos, kviečiančios gyventojus apsilankyti pas specialistus ir su jais aptarti savo ar savo artimųjų problemas, atvykti į renginius, kurių metu supažindinama su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais bei pasakojama, kada ir kur galima kreiptis pagalbos, jei jos prireiktų.

„Depresija – liga, ir ji išgydoma, tik reikia laiku pradėti ir kantriai gydytis. Kai žmogus pajus pagerėjimą, jam jau nebeatrodys, kad dangus griūva – vieną dieną pasaulis nušvis ir jis supras, jog vėl yra dėl ko gyventi“, – ragindama nesibaiminti ir praverti profesionalaus specialisto duris sako V. Karalienė.