Gimdos kaklelio vėžio prevencija – kodėl ji svarbi ir kokie pokyčiai laukia moterų?

Gimdos kaklelio vėžys – tokia diagnozė kasmet išmuša žemę iš po kojų net keliems šimtams moterų vien Lietuvoje. Deja, bet ši tyli ir klastinga liga ilgai neturi aiškių simptomų, todėl kovoje su ja nepamainoma tampa ankstyvoji diagnostika ir prevencija. Europoje minint gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę apie tai kalbamės su akušere-ginekologe Daiva Keršulyte, su kuria aptariame naujausius prevencijos programos pasikeitimus ir tai, kaip šie gali padėti ateityje suvaldyti vienos mirtingiausių moterų ligų plitimą.

Net pusė atvejų baigiasi mirtimi
Pasak gydytojos D. Keršulytės, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje net dvigubai lenkia bendrą Europos Sąjungos (ES) vidurkį ir atitinkamai siekia 26,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kai palyginimui ES mastu – 12,8. Tai lemia, jog šiandien esame trečioje vietoje, pagal didžiausią moterų sergamumą šia onkologine liga (mus lenkia tik Rumunija ir Juodkalnija) ir pirmaujame tarp Baltijos šalių. Itin liūdina ir tai, jog mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje taip pat vienas didžiausių visoje Europoje. Kasmet mūsų šalyje registruojama apie 400 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir apie 200 mirčių nuo šios ligos.

Anot gydytojos akušerės-ginekologės, plačiai kalbėti apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją svarbu ne tik dėl liūdinančios statistikos, bet ir dėl to, jog šiandien turime geras galimybes šią ligą suvaldyti ir kasmet išgelbėti šimtus moterų gyvybių, o ateityje ir užkirsti kelią jos atsiradimui.

Tikrintis skuba toli gražu ne kiekviena
„Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje veikia jau beveik dvidešimtmetį, nuo 2004 m., tačiau svarbu žinoti tai, kad nuo praėjusių metų sausio 1 d. ji buvo atnaujinta ir patobulinta. Kaip iki tol, programoje kviečiamos dalyvauti visos merginos ir moterys nuo 25 iki 60. Amžiaus grupėje iki 35 m. pagal programą ir toliau reguliariai, kas trejus metus atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas, populiariai žinomas kaip PAP testas, tačiau amžiaus grupėje nuo 35 m. nuo šiol yra daromas ir pirminis aukštos rizikos ŽPV tipų tyrimas, atliekamas kas penkerius metus ir kurio metu tiriama, ar moteris nėra užsikrėtusi šiuo virusu. Aptikus virusą, atliekamas ir PAP testas“, – sako gydytoja D. Keršulytė.

Pasak jos, tokia strategija pasirinkta neatsitiktinai. ŽPV yra itin plačiai paplitęs žmonių populiacijoje ir plinta lytiniu keliu. Skaičiuojama, kad net 8 iš 10 žmonių yra turėję šį virusą. Vis dėlto jaunesniame amžiuje, kai žmogaus imuninė sistema nėra nusilpusi, įprastai organizmas geba pats kovoti su šiuo virusu ir jį pašalinti. Dėl to atliekant PAP testą yra ieškoma ne paties viruso, o pakitimų, kuriuos galėjo sukelti ŽPV, jei moteris buvo su juo susidūrusi. Bėgant metams, imuninė sistema silpsta, taigi ir tampa ne tokia pajėgi kovoti su į organizmą patekusiu ŽPV. Šis organizme gali pasilikti ilgesnį laiką ir kyla didesnė rizika, jog jame sukels pakitimų.

„Jei atlikę pirminį tyrimą, organizme aptinkame ŽPV, tuomet atliekame ir PAP testą, siekiant įvertinti, ar virusas jau nėra sukėlęs pakitimų gimdos kaklelyje. Tai mums, gydytojams leidžia parinkti tikslesnę stebėjimo ir gydymo taktiką ir galimai užbėgti ligai už akių. Tokiu atveju moteris stebima ir gydoma individualiai, atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus“, – paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė.

Vis dėlto D. Keršulytė pastebi, kad dalyvauti programoje ir pasitikrinti skuba toli gražu ne kiekviena mergina ar moteris. Remiantis turima statistika, programoje dalyvauja tik apie 40 proc. kviečiamų moterų.

Kodėl svarbu skiepytis ŽPV vakcina?
Paklausta apie naujausius profilaktikos programos atnaujinimus – šiemet atnaujintas ŽPV vakcinas, į skiepijamųjų grupę įtrauktus berniukus, gydytoja pasidalina daugiau vertingos statistikos.

„Skaičiuojama, kad vos apie 1 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra nulemti kitų priežasčių nei ŽPV. Beje, šis virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir išangės, makšties, varpos onkologines ligas, taip pat glaudžiai siejamas ir su burnos, ryklės vėžio atvejų augimu. Apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra nulemti agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, tačiau šiandien yra išskiriama ir tiriama net 14 aukštos rizikos tipų.

Be to, svarbu paminėti, jog natūralus ilgalaikis imunitetas ŽPV nesusiformuoja – tai reiškia, kad šiuo virusu per gyvenimą galima užsikrėsti ne vieną kartą”, – sako D. Keršulytė.

Nors Lietuvoje valstybės finansuojama ŽPV vakcina 11 metų mergaitės skiepijamos jau nuo 2016 m., pasak gydytojos, džiugina pokytis, jog nuo šių metų vasario pradedamos naudoti naujausios devynvalentės vakcinos. Į skiepijimo programą įtraukti ir berniukai, kas specialistų teigimu yra ne mažiau svarbu norint suvaldyti ŽPV sukeliamas onkologines ligas.

„Kartais kyla klausimų, kodėl nuo gimdos kaklelio vėžio reikėtų skiepyti ir berniukus? Kaip minėjau, šis virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, be to plinta lytiniu keliu – vadinasi, jį gali platinti gali tiek vyrai, tiek moterys. Skiepyti abi lytis nuspręsta siekiant suformuoti visuotinį imunitetą. Šiuo atveju turime puikų Australijos pavyzdį, kur tiek mergaitės, tiek berniukai skiepijami jau gana seniai ir gimdos kaklelio vėžio atvejų sumažėjo itin ženkliai“, – sako gydytoja.

Keršulytė atkreipia dėmesį, kad skiepytis ŽPV vakcina gali ne tik mergaitės, bet ir suaugusios moterys. Šia vakcina galima skiepytis net ir tuo atveju, jei moters organizme jau yra aptiktas ŽPV. Susiformavę kryžminiai antikūniai tik padeda organizmui kovoti su virusu.

Iki vėžiniai pakitimai nelygu vėžio diagnozei
Pasitaiko atvejų, kai patikrinimo metu aptinkami pakitimai – gimdos kaklelio displazijos, iš kurių gali vystytis onkologiniai pakitimai. Tokia žinia dažną moterį išgąsdina, natūraliai kyla besiartinančios ligos baimė. Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė skuba nuraminti: „Tokie pakitimai dar nereiškia, kad gimdos kaklelyje jau vystosi vėžys. Taip, tai yra būklė, kurią reikia reguliariai stebėti, tačiau galima kontroliuoti. Dėl to tikrai nereikia gyventi baimėje, tačiau svarbu savimi rūpintis. Onkologiniai gimdos kaklelio susirgimai neįvyksta per naktį, todėl būtent reguliarus tikrinimasis leidžia aplenkti ligą – priklausomai nuo individualaus atvejo, periodiškai sekant gimdos kaklelio būklę galima laiku pritaikyti ir atitinkamus sprendimo būdus. Šiuo klausimu labai svarbi ir gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija – savo pacientes visada supažindinu su situacija, stengiuosi nuraminti ir paaiškinti, drauge aptariame tolesnius veiksmus. Stebėsenos baimintis taip pat nereikia, moteris gali gyventi įprastą gyvenimą“.

Prasidėjus simptomams gali būti vėlu
Gydytoja atkreipia dėmesį, jog gimdos kaklelio vėžys neturi simptomų. Prasidėję simptomai dažnu atveju reiškia, kad liga jau yra išplitusi, paveikusi ir kitas organų sistemas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip kontaktinis kraujavimas – t. y. kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp ciklų, nemalonaus kvapo išskyros, maudimas pilvo apačioje, dubens, strėnų skausmas. Deja, bet dažnai šie ženklai pastebimi tik tuomet, kai liga jau pažengusi ir gydymas tampa sudėtingas. Dėl to labai svarbu reguliariai tikrintis net ir neturint jokių nusiskundimų, nejaučiant jokių simptomų“, – sako gydytoja.

Minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę gydytojai primena, jog reguliarus tikrinimasis – vienas efektyviausių būdų išvengti ligos. Ir nors šiuolaikinis gyvenimas išties įtemptas ir neretai daug kam trūksta laiko, sveikata, vis dėlto turėtų būti kiekvieno prioritetas.