Duris atvėrė naujas endoskopinių tyrimų ir intervencijų kabinetas

VšĮ Karoliniškių poliklinikoje nuo šių metų sausio 9 dienos, siekiant patenkinti Vilniaus poreikius bei plėtoti dienos chirurgijos paslaugas Vilniaus mieste, suvaldyti vis didėjančius pacientų srautus, duris atvėrė nauja endoskopinių intervencijų erdvė su pooperacine palata, kabinetas aprūpintas modernia endoskopine, paciento gyvybinių funkcijų monitoringo, gaivinimo įranga.

Planuojama, kad naujame endoskopinių intervencijų kabinete per 2023 metus Vilniečiams bus suteikta:

• Videoezofagogastroduodenoskopijų – 1300 vnt.;
• Videoezofagogastroduodenoskopijų su nejautra – 500 vnt.;
• Kolonoskopijų su nejautra (programinė/diagnostinė) – 500 vnt.

Šiame kabinete bus atliekamos diagnostinės ezofagogastroduodenoskopijos ir kolonoskopijos procedūros, imamos biopsijos histologiniam ištyrimui ar Helicobacter pylori infekcijos nustatymui. Pacientų patogumui, esant indikacijoms dėl  procedūros netoleravimo, jos bus atliekamos su bendrine nejautra.

Šiame padalinyje taip pat bus vykdoma ankstyvoji storosios žarnos vėžio prevencijos programa 50 – 74 metų pacientams. Esant teigiamiems slapto kraujavimo išmatose testo rezultatams, pacientams bus atliekama programinė kolonoskopija ir jos metu rastų pakitimų, pavyzdžiui, polipų, šalinimas pagal dienos chirurgijos reikalavimus.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojos gastroenterologės Julijos Šarnelytės teigimu nusiskundimai susiję su virškinimo organų veikla yra vieni dažniausių, dėl kurių į gydymo įstaigas ir į gydytojus gastroenterologus  kreipiasi pacientai. Šių ligų šiandieniame pasaulyje kasmet daugėja po 10 – 15 %. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, virškinamojo trakto ligos yra ketvirtoje vietoje pagal mirties priežasčių dažnumą Lietuvoje.  Literatūros duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose ~ 11 % populiacijos turi lėtinį virškinamojo trakto susirgimą. Šis procentas didėja su amžiumi ir gali siekti iki  35 % visų  65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šių ligų atsiradimas labiausiai  priklauso nuo gyvenimo būdo, streso, įtampos, maisto kokybės ir valgymo įpročių, greitojo maisto populiarėjimo ir savikontrolės stokos.

Ligas, kurios paveikia žmogaus virškinamąjį traktą, tiria, diagnozuoja ir gydo gydytojai gastroenterologai. Šios ligos gali pažeisti virškinimo organus: stemplę, skrandį, plonąjį ir storąjį žarnyną, kasą, kepenis, tulžies latakus bei  tulžies pūslę.

Gydytojos gastroenterologės Julijos Šarnelytės teigimu pacientai dažniausiai įvardina šiuos simptomus: pilvo skausmą ir pūtimą, sutrikusį virškinimą, apetito stoką, rėmenį,  pykinimą, pakitusį tuštinimąsi ir išmatų pobūdį, svorio kritimą, geltą, kraujavimą.

Patologijos, kurios gali sukelti anksčiau minėtus simptomus ir su kuriomis dažnai susiduria gydytojai savo praktikoje:

• dirgliosios žarnos sindromas,
• uždegiminės žarnyno ligos,
• plonojo žarnyno bakterijų pertekliaus sindromas,
• maisto netoleravimas, pavyzdžiui, celiakija,
• funkcinė dispesija,
• virškinamojo trakto uždegimai, tokie kaip gastritas ar ezofagitas,
• opaligė,
• divertikulinė žarnyno liga,
• kolorektaliniai polipai,
• gastroezofaginio refliukso liga,
• sutrikęs rijimas,
• ūminiai ir lėtiniai hepatitai,
• kepenų cirozė,
• suriebėjusių kepenų liga,
• ūminiai ir lėtiniai pankreatitai,
• tulžies pūslės ir latakų akmenligė,
• onkologiniai virškinamojo trakto sutrikimai.

Nemažą dalį išvardintų susirgimų galima nustatyti  atliekant  endoskopinius tyrimus, t. y.  ezofagogastroduodenoskopija ir kolonoskopija. Šie tyrimai atliekami lanksčiais endoskopais ir jų metu yra įvertinama organo gleivinės būklė, esant poreikiui paimamas  audinio mėginys  detaliam histologiniam ištyrimui arba rastas pakitimas visiškai pašalinamas procedūros metu.

Pasak gydytojos Julijos Šarnelytės, endoskopinis ištyrimas būtinas tikslios diagnozės nustatymui, nuo to priklauso efektyviausio gydymo paskyrimas ir ligos progreso suvaldymas. Dažnu atveju galima visiškai išgydyti pacientą, numalšinti jį varginančius simptomus bei sumažinti valstybės sveikatos priežiūros išlaidas išvengiant ligos  įsisenėjimo ir tapimo lėtine. Tačiau šių tyrimų pacientai neretai  baiminasi ir stengiasi išvengti ar atidėti jų atlikimą, kas atitolina diagnozės nustatymą ir gali reikšmingai pabloginti paciento sveikatos būklę ir išeitis.