Rugsėjo 29-ąją daugiau kaip 90-yje šalių minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos veiksnius. Lietuviams tai ypač aktuali tema, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mūsų šalies gyventojų mirties priežastis.

Naujausio Europos šalių širdies indekso (Euro Heart Index, 2016) tyrėjų duomenimis, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Tyrime buvo vertinamos 30-ies Europos šalių svarbiausios širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūros sistemų sritys: prevencija, procedūros, priežiūros prieinamumas ir rezultatai pagal 30 įvairių rodiklių. Bendrajame šio indekso nagrinėjamų šalių trisdešimtuke Lietuvai tenka 28 vieta; padėtis prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje.

Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas ir paplitę aukšti kraujospūdžio bei cholesterolio rodikliai. Genetinė aplinka taip pat turi įtakos, tačiau žinant širdžiai kenkiančius veiksnius ir jų vengiant, įmanoma atitolinti širdies ligas net ir tais atvejais, kai yra genetinis polinkis jomis sirgti.

Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad turi širdies problemų, o pas gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai liga yra įsisenėjusi ir sunkiai išgydoma. Norint laiku pastebėti širdies ir kraujagyslių ligas, būtina tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus. Kiekvienas iš mūsų privalo rūpintis savo širdimi ir atsakingai žiūrėti į bet kokius širdies ir kraujagyslių veiklos negalavimus bei jų profilaktiką.

Valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa vyrams nuo 40 m. ir moterims nuo 50 m. leidžia kartą per metus išsitirti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Jei šeimos gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus, skiriamas gydymas.

Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos vis jaunesnėse amžiaus grupėse. Jauni žmonės savo sveikata turėtų pasirūpinti dabar, kuomet dar gali užbėgti už akių rimtiems širdies veiklos sutrikimams. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje tam skirtos širdies ligų profilaktinės programos „MINI“, „MIDI“ ar „MAXI“, į kurias įeina gydytojo kardiologo konsultacija, instrumentiniai širdies tyrimai ir specializuoti laboratoriniai tyrimai, leidžiantys įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Moterys širdies ir kraujagyslių ligomis linkusios sirgti labiau nei vyrai, tačiau darbingo amžiaus vyrai nuo jų miršta 3 kartus dažniau. Tai aiškinama tuo, kad moterys dažniau tiriasi, aktyviau dalyvauja prevencijos programose, yra įtraukiamos į statistiką ir sugeba kontroliuoti savo ligą. Tuo tarpu didžiąją dalį vyrų mirtis ištinka staiga, jie nebūna jautę nei simptomų, nei juo labiau išgirdę konkrečios diagnozės.