Fizioterapija

Fizioterapija – tai natūralių ir dirbtinių fizinių veiksnių naudojimas ligoms ir traumoms gydyti bei reabilitacijai. Gydant fiziniais veiksniais (elektra, šviesa, šiluma, vandeniu), gerinama audinių mityba ir kraujotaka, slopinamas uždegimas, gerinamas raumenų tonusas, silpninami spazmai, o svarbiausia – malšinamas skausmas.

  • Elektroterapija

    • Galvanizacija – tai mažo stiprumo (iki 50 mA) ir žemos įtampos (30-80 V) nuolatinės srovės naudojimas gydymui. Poveikis: slopinantis uždegimą, alergiją, plečiantis kraujagysles, raminamasis, gerinantis limfinę apytaką.
    • Elektroforezė – tai medikamentų įterpimas į organizmą, veikiant nuolatine srove. Elektroforezės būdu į organizmą patenka 5-10 proc. per procedūrą naudojamo medikamento kiekio.
    • Elektrostimuliacija – tai elektros srovės naudojimas audinių ir organų funkcijai atstatyti bei aktyvinti. Stimuliuojamas raumuo ar jų grupės periodiškai susitraukia ir atsipalaiduoja, todėl gerėja raumens kraujotaka, didėja raumenų jėga, ištvermė.
    • TENS – tai transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija. Jos metu naudojama žemo dažnio impulsinė elektros srovė. Ši procedūra dažniausiai skiriama lėtiniam skausmui gydyti.
    • Diadinamoterapija (Bernaro srovės) – taikant šias sroves, stebimas nuskausminamasis, stimuliuojamasis, uždegimą bei edemą mažinantis poveikis. Tinka sergant periferinės nervų sistemos ligomis, traumoms gydyti, esant periferinės kraujotakos, virškinamojo trakto sutrikimams.
    • Amplipulsterapija (kintama žema elektros srovė) – organizmo veikimas sinusoidinėmis, moduliuotomis žemu dažniu srovėmis. Atsižvelgiant į darbo rūšį, galimas stimuliuojamasis, nuskausminamasis, kraujotaką gerinantis poveikis.
    • Darsonvalizacija (kintama aukšta elektros srovė) – tai organizmo veikimas kintama sinusoidine aukšto dažnio, aukštos įtampos srove, kuri nuskausmina, mažina kraujagyslių tonusą, stimuliuoja opų gijimą. Naudojama trofinėms opoms, vazomotoriniam rinitui, migrenai gydyti, periferinės nervų sistemos ligų atveju, kartu esant skausminiam sindromui, parestezijoms.
  • Gydymas kintamo dažnio elektromagnetiniais laukais

    • Ultraaukšto dažnio terapija – taikoma esant įvairioms ūminėms uždegiminėms ligoms (plaučių, skrandžio, šlapimo pūslės, odos, poodžio), skeleto ir raumenų sistemos traumoms, nervų sistemos uždegiminėms ligoms gydyti.
    • Decimetrinių bangų terapija – šios bangos prasiskverbia į audinius 9-11 cm. Dažniausiai skiriama esant poūmiams ir lėtiniams vidaus organų uždegimams.
    • Centimetrinių bangų terapija (mikrobangos) – šios bangos prasiskverbia į audinius 3-5 cm. Nuskausmina, mažina uždegimą, spazmus.
    • Milimetrinių bangų terapija – galima taikyti lokalaus skausmo vietoje, refleksogeninėse zonose, biologiškai aktyviuose taškuose. Skiriama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, išeminei ligai gydyti ir kt.
  • Magnetoterapija

    Magnetoterapija – organizmo veikimas žemo dažnio kintamu arba nuolatiniu magnetiniu lauku – dažniausiai taikoma skausmams malšinti, patinimui mažinti, žaizdų ar randų gijimui pagreitinti (po sužalojimų/operacijų); padeda gydyti nemigą bei pagerinti miego kokybę. Po gydymo kurso efektas išlieka apie 1 mėnesį. Taikoma traumatologijoje – po kaulų lūžių, raiščių patempimo, sumušimo, taip pat esant praeinantiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, gydant polineuropatijas, trofines opas, plaučių ligas.

  • Ultragarso terapija

    Ultragarso terapija – tai gydymas aukšto dažnio mechaniniais virpesiais. dar vadinamas „mikromasažu“. Naudojamas gydant uždegimines ir degeneracines sąnarių ligas, traumų bei judamojo aparato pažeidimo pasekmes (sumažėjusį sąnarių paslankumą, sausgyslių uždegimus), kvėpavimo organų, virškinamojo trakto, akių ligas. Ultragarso terapija turi priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį, gerina medžiagų apykaitą, atpalaiduoja spazmus, mažina alerginius reiškinius, mažina randinio audinio susidarymą.

    Ultragarsas taip pat padeda į ląsteles patekti naudingoms medžiagoms, pvz. medikamentams. Toks gydymo metodas yra vadinamas ultrafonoforeze. Dažniausiai tam naudojami įvairūs nedidelės koncentracijos tepalai, pvz.: hidrokortizono, prednizolono, diklofenako ir kt.

  • Fototerapija (gydymas šviesa)

    • Infraraudonųjų spindulių pagrindinis poveikis yra šiluminis. Jie taikomi gydant inkstų, ausų, sąnarių uždegimus, sunkiai gyjančias nepūlingas žaizdas.
    • Lazerio terapija – tai gydymas lazerio spinduliais. Lazerio spinduliu veikiant segmentines zonas ar biologiškai aktyvius taškus, pasireiškia papildomas poveikis audiniams ir organams: aktyvinamas jų gijimas, gerinama kraujotaka ir medžiagų apykaitą, stiprinama imuninė sistema, slopinamas skausmas ir uždegimas. Taikoma gydant periferinės nervų sistemos ligas (neuritus, osteochondrozę su šakneliniu sindromu), kvėpavimo organų ligas (bronchitą, bronchinę astmą ir kt.), sąnarių ligas, trofines opas.
  • Aerozolių terapija

    Aerozolių terapija – tai gydomojo oro, prisotinto vaistų dalelių (gydomojo aerozolio), patekimas į kvėpavimo takus. Naudojami druskų ir šarmų tirpalai, pašildyti iki 38-42 ºC. Aerozolyje esančios vaistų dalelės lengvai pasklinda, greitai patenka į kvėpavimo takus ir skverbiasi gilyn. Šios inhaliacijos skystina tąsias gleives, gerina kvėpavimo takų virpamojo epitelio funkciją ir skatina gleivių išsiskyrimą bei palengvina atsikosėjimą.

  • Inhaliacijos

    Inhaliacijos – tai gydomųjų medžiagų įkvėpimas. Veikliosios medžiagos, patekusios į kvėpavimo takų gleivinę, greičiau pradeda savo gydomąjį poveikį. Inhaliacijos taikomos gydant ūmias, poūmes ir lėtines kvėpavimo takų ligas: faringitą, laringitą, bronchitą, anginą, esant profesinėms kvėpavimo takų ligoms, ausų, sinusų uždegimams.

  • Hidroterapija (gydymas gėlu vandeniu)

    Vanduo organizmą veikia savo temperatūra, mechaniškai, chemiškai (naudojant mineralinį vandenį). Dažniausiai skiriamos įvairios gydomosios vonios: vaistinės (pvz., valerijono), aromatinės (pridedama įvairių eterinių aliejų), dujinės (perlinės, angliarūgštės) ir mineralinės. Vandens procedūros taikomos esant įvairioms nervų sistemos, sąnarių, kvėpavimo sistemos, virškinimo organų ligoms.

  • Peloterapija (gydymas parafinu, ozokeritu ir gydomuoju purvu)

    • Parafinas atšaldamas stingsta, mažėja jo apimtis, pasireiškia jo spaudžiamasis poveikis, taip pat stebimas šiluminis efektas. Parafino vaške gausu naudingų medžiagų, kurios ne tik saugo odą nuo raukšlių formavimosi, bet ir pasižymi gydomuoju poveikiu. Parafino vonelė sušildo, minkština ir drėkina odą, pagreitina ląstelių atsinaujinimą, pagerina kraujotaką, malšina skausmą. Parafinas skiriamas judamojo aparato traumų pasekmėms, sąnarių ligoms, sąnario judrumo apribojimams, žaizdoms gydyti.
    • Ozokeritas veikia panašiai kaip ir parafinas.
    • Fangoparafinas – tai parafino rūšis, sumaišyta su jūros dumblu, kuris yra idealus šilumos laidininkas. Fangoparafino aplikacijos mažina simptominį skausmą, atpalaiduoja raumenis, mažina raumenų sustingimą ir spazmus, stimuliuoja kraujotaką. Šios procedūros gali būti skiriamos artrito, bursito ir lėtinio raumenų uždegimo atveju, po lūžių ir išnirimų, sausgyslių patempimų, judesių sutrikimų dėl randų ir kitais atvejais, kai tinka šilumos procedūros. Naudojamas ant kūno fangoparafinas sukuria mini saunos efektą, didina kraujo cirkuliaciją toje vietoje, todėl ypač tinka atlikti prieš gydomąją mankštą ir masažą. Naudojama ir kai kurių periferinių kraujagyslių ligų atvejais.

REABILITACIJA