Rugsėjo 22-oji nuo 2001 m. minima kaip Tarptautinė diena be automobilio. Šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, žmonės raginami bent tądien mieste išsiversti be automobilio, rinktis kitokias susisiekimo priemones – važiuoti dviračiu, riedučiais ar eiti pėsčiomis.

Diena be automobilio – puiki proga praleisti ją aktyviau nei įprastai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvos mirties, nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys.

Pateikiame net 7 priežastis išlipti iš automobilio:

  1. Judėjimas palaiko gerą sveikatos būklę ir padeda kovoti su ligomis. Fiziniai pratimai ir mankšta didina atsparumą ligoms, nes gerina žmogaus sveikatą, sustiprina širdį, raumenis ir kitus vidaus organus. Reguliarus judėjimas sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, II tipo cukriniu diabetu, depresija, tam tikromis vėžinėmis ligomis, artritu.
  2. Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Jei žmogus nejuda, jo raumenys ima nykti – jų vietoje išsivysto riebalinis ir jungiamasis audinys, susilpnėja jėga, sumažėja raumenų apimtis ir elastingumas, žmogus pasidaro neveiklus, suglemba.
  3. Judėjimas suteikia energijos. Aktyviai poilsiaujant, sportuojant, dirbant įvairius darbus, į raumenų ir kitas ląsteles patenka daugiau kraujo, kuris atneša maisto medžiagų ir deguonies. Ląstelės gauna daugiau energijos, tad gali geriau atlikti savo veiklą.
  4. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį. Užsiimant fizine veikla, deginamos su maistu gaunamos kalorijos -kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Fizinį aktyvumą didinti galima paprastais būdais, pvz., atliekant namų ruošos darbus, lipant laiptais užuot važiavus liftu, reguliariai išeinant pasivaikščioti sparčiu žingsniu. Ypač gerų rezultatų galima pasiekti derinant fizinį aktyvumą su sveika ir subalansuota mityba.
  5. Judėjimas gali tapti puikiu laisvalaikio leidimo būdu. Fizinė veikla leidžia atsipalaiduoti, sportuojant gamtoje – pasigrožėti aplinka, bendras mėgiamas užsiėmimas suartina šeimos ar bendruomenės narius. Svarbu atrasti veiklą, kuria galėtumėte mėgautis.
  6. Fizinis aktyvumas gerina emocinę būklę. Aktyviai judant, stimuliuojama smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamyba, užtikrinanti laimės pojūtį ir padedanti atsipalaiduoti, gerėja miego kokybė. Sportuojantis žmogus išsiugdo dailesnes kūno formas, geresnę laikyseną, gebėjimą plastiškai judėti, tad pradeda pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, didėja jo savivertė.
  7. Fizinis aktyvumas prailgina gyvenimą. Aktyvų fizinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni, darbingesni, žvalesni ir geresnės nuotaikos, todėl gyvena ilgiau.

Tad būkite fiziškai aktyvūs kasdien – namuose, darbe, laisvalaikiu!